Rimas Tuminas: Ko gero, aš sutiksiu

Su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu matytasi bent tris kartus, su Dmitrijumi Medvedevu – irgi tris. Viskas Rusijoje lyg ir pažinta, lyg ir patirta, net su Ala Pugačiova prie vieno stalo pasėdėta, o su Filipu Kirkorovu to daryti nesinori kažkodėl, – visi ženklai rodytų, kad laikas namo. Toks lietuvių režisieriaus Rimo Tumino pajuokavimas.

Jevgenijaus Vachtangovo teatro vadovo, vakar tikriausiai vėl sukėlusio publikos euforiją atnaujinto „Sovremenniko“ spektaklio „Vaidinam… Šilerį“ premjera, nuotaika gera. Tačiau jo pašmaikštavime vis dėlto yra molekulė tiesos – ateinančią vasarą režisierius tiesiog bus priverstas Tėvynėje ilgiau užsilaikyti, nes liepą Druskininkuose pirmąkart vyks renginys, nuo kurio išsisukti nepavyks. Kurorte pirmąkart vyks tarptautinis R.Tumino teatro festivalis „Vasara“. Kad jis įvyks, patvirtino ir Druskininkų vicemeras Linas Urmanavičius, tačiau apie jo detales, kol vyksta derybos ir sutartis nepasirašyta, dar nepasakojo. Jau ne vienus metus Druskininkų vasarą praturtina teatro ir muzikos festivalis, kurio kontekste pernai išniro ir „rusų teatrų sezonas“, kuris šiemet grasinasi tapti savarankišku veiksniu. Šio programoje buvo vaidinami rusų režisieriaus Olego Jefremovo spektakliai; jis ir yra R.Tumino teatro festivalio iniciatorius.
Festivalio intriga
„Ką tik buvau susitikęs su festivalio organizatoriumi O.Jefremovu, – atsišaukia R.Tuminas, – jis prašė manęs dalyvauti. Buvau nustebęs: teatras – brangus malonumas, daug pinigų reikės. Patinka man Druskininkai, žinoma, tik ne tiek, kad norėčiau atitrūkti vasarą nuo teatrų, bet kadangi ten dalyvaus ir J.Vachtangovo teatras, ir ketinama pakviesti Gabrielės Tuminaitės spektaklį „Emilija Galoti“, bus du spektakliai, kuriuos turėčiau sekti ar būti… Ko gero, aš sutiksiu“.
Kaip nesutikti, jei festivalis siejamas su jo vardu? Kai festivalio prezidentas – R.Tuminas? „Aš sakiau, kad tai yra per daug, – aiškina R.Tuminas. – Pamatęs jo logotipą, maniau, kad tai yra dizainerio šiokia tokia improvizacija, humoras; perspėjau, kad šito nedarytų. Bet prašė palikti vardą – matyt, dėl reklamos, matyt, dėl to, kad jiems čia, Rusijoje, gal ir Lietuvoje reikia finansinės paramos… Prašė, kad neatsisakyčiau… Kadangi vasara, galima ir pajuokauti, pažiūrėti ir šiaip, ir taip…“
Europietiškas auklėjimas
Apie lietuvių režisieriaus R.Tumino savybę neatstumti žmonių susižavėjusi užsimena ir J.Vachtangovo teatro aktorė Galina Konovalova paskutiniame žurnalo „Itogi“ numeryje: „Bendrauja jis lengvai, nuoširdžiai, bet manau, kad tai tik išorė. Tai vakarietiško auklėjimo rezultatas. Per visą savo gyvenimą (jai 97 metai – red. past.) neprisimenu nė vieno vadovo, kuris gastrolėse būtų pačiupęs mano lagaminą ir nutempęs jį nuo vagono iki autobuso, o paskui į viešbutį. To net sapnuoti nesapnavau. O jis tai daro visiškai natūraliai. Aš net manyčiau, kad jo beribį demokratizmą reikėtų kiek sunorminti. Juk turi būti kokia nors distancija. Pavyzdžiui, jis visiškai nemoka atsisakyti. Kad ir kas ateitų prašydamas: „noriu statyti spektaklį“ ar „paminėti jubiliejų“, visada atsako „davaite, davaite“ ir puola jam padėti net beviltiškais atvejais…“
Jei galėčiau matyti, parašyčiau, kad aktorės vardas režisieriui sugrąžina šypseną (jis Maskvoje, aš – Vilniuje, kalbamės telefonu): „Mes – didžiausi, gražiausi draugai. Ji visai rimtai sako: trisdešimtmečiai graužiasi, kad nepavyko karjera, o ko čia graužtis, juk 95-erių sulaukus galima tapti žvaigžde. Ji sako vaidinusi visos pasaulio dramaturgijos tarnaites, slauges, sekretorių drauges, meilužių drauges, bet reikėjo ateiti Tuminui, ir baigiantis gyvenimui, kai suvaidino „Dėdėj Vanioj“, ji tapo žvaigžde. Ji, kaip ir kiti garbaus amžiaus aktoriai, turintys darbo scenoje, sako, kad šie spektakliai pratęsia gyvenimą, ir godžiai laukia tų spektaklių, ir mes daug vaidinam, nes, atleiskit, skubam, kol jie gyvi, sveiki, vaidint“.
Vaidins rusų kalba
…Teatro festivalio „Vasara“ tikslus ir temą „Klasika ir XXI amžius“ jau gali aptikti internete. Į jį kviečiami tik tie teatrai, kurie stato pjeses rusų kalba. Be Lietuvos, Maskvos, Sankt Peterburgo, Orenburgo teatrų, jame ketina dalyvauti Azerbaidžano, Moldavijos ir Baltarusijos teatralai. Programą turėtų papildyti ir teatro studentų diplominiai spektakliai, kūrybinės laboratorijos. Nekonkursinę sceną papuoš garsios aktorės – Liudmila Čiursina, Julija Rutberg, Jevgenija Simonova ir kt. Būsimo festivalio prezidentas R.Tuminas užsimena, kad konkursinės scenos vertinimo komisijai greičiausiai vadovaus J.Vachtangovo teatro aktorius Sergejus Makoveckis, vaidinantis Maskvą pakerėjusiame jo spektaklyje „Eugenijus Oneginas“ pagal Aleksandro Puškino poemą; jo premjera įvyko vasarį.
Skaitys po beržu
Būtent tada po premjeros R.Tuminas ir pasėdėjo prie vieno stalo su rusų estrados primadona A.Pugačiova, sulaukęs tiek jos, tiek kritikų, tiek Rusijos kultūros ministro Vladimiro Medinskio liaupsių. Kad ir kiek ieškojus, internete pavyko rasti vos vieną recenziją, kurios autorius spektakliu liko nepatenkintas, teigė aptikęs jame ir „kopustniko“ elementų, ir režisieriaus klišių, t.y. savęs pakartojimo, o jam antrinantys spektaklio nematę komentatoriai rėžė iš peties, apskritai siūlydami teisti lietuvius už rusų klasikos išdarkymą.
„Sena tema, – sako nusijuokęs režisierius. – Ji kartojasi kiekvienąkart: ir po Gribojedovo, ir po Čechovo, Lermontovo, kai juos režisavau… Sena tema, kuri vis dar plevena dūmeliu, kaip laužas be liepsnos. Nesąmonė. Rusijoj puškinistų – kaip tarakonų, visi poetą žino, moka atmintinai eilių, kiekvienas turi savo nuomonę, bet man atrodo, kad mes su Adomu ir Faustu (A.Jacovskis – spektaklio dailininkas, F.Latėnas – kompozitorius, – red. past.) pasižiūrėjom į istoriją per lietuvišką prizmę, per Markučių (čia 1899-1905 metais gyveno poeto sūnus Grigorijus) prizmę, per jaunystės patirtį, kai taip pat Puškiną mokėjom atmintinai; per supratimą, kad atverti Rusiją reiškia ir jos kartais pagailėti, pagailėti kaip XIX amžiaus pradžios likimo moters. Kritikai galėjo pagaut mane kitur – spektaklyje „Prieplauka“, ten yra scena, kai aktoriai paversti katalikais. Už tai, kad „pamyniau pravoslaviją ir iškėliau katalikybę“, jie ir galėjo siūlyti sodinti į kalėjimą, o kad aš rusų klasikus kitaip skaitau, niekas nebekreipia dėmesio: paloja koks šunelis, ir tiek. Beje, recenzijų neskaitau, nėra kada, be to, nenoriu, kad vienaip ar kitaip mane paveiktų, tik žvilgteliu ir įmetu į segtuvą, – sakau, vasarą po kokiu beržu kur nors sodyboj paskaitysiu. Nuo to, kad giria, kad eina panašios laidos per radiją ar televiziją, man jau dabar sunkiau gyvent“.
Siūlo kurti filmą
Bet, kita vertus, didžiulė sėkmė, lydinti R.Tuminą Maskvoje, ne tik apsunkina, bet ir suteikia naujų progų. Rusijos prezidento V.Putino metinis pranešimas, kuriame R.Tumino vadovaujamas teatras buvo pripažintas lyderiu kone visais teatro gyvenimo aspektais, taip pat duoda savo vaisių.
R.Tuminas nesigina sulaukiantis pasiūlymų iš viso pasaulio. Prisiminė ir po pernykščių gastrolių Londone sulaukęs kvietimo režisuoti filmą, kuriame vaidintų skirtingų šalių aktoriai ir kuris būtų kuriamas skirtingų šalių lėšomis. „Gal ir Lietuva kiek prisidėtų, – svarsto R.Tuminas, – bet čia tik pradžia, čia tik pasiūlymai, kuo jie gali baigtis, nežinau; pagalvosiu apie tai pavasarį. O pavasaris jau greit“.
Neseniai teatro trupė grįžo iš Atėnų, kur du vakarus vaidino „Maskaradą“ (rež. R.Tuminas). Atėnai sutiko žaibais ir liūtimi: „Vos nepaskendom, dangus maišėsi su žeme ir vandeniu… Užvirė tokia stichija, kad gatvės virto upėmis, dingo elektra, ir ryškus žaibas kirto į Akropolį; buvo įspūdinga, bet greičiausiai už jo, nes mums neteko solidariai bėgti Akropolio gesinti…“
J.Vachtangovo repertuare graikai jau nusižiūrėjo spektaklį ir kitam sezonui – tai bus Anželikos Cholinos „Ana Karenina“. Būta plano atvežti į Lietuvą jau dabar šedevru vadinamą R.Tumino „Eugenijų Oneginą“, bet jis žlugo. R.Tuminas spėja, kad tai gali būti susiję su Ūkio banko griūtimi. „Lietuva kol kas nieko nesiūlo, – sako R.Tuminas, – bet ėmėsi iniciatyvos (ir finansavimo) Rusijos kultūros ministerija. Ji siūlo aplankyti Baltijos šalis su spektakliu „Vėjas topoliuose“. Žadam apsilankyt. Tai bus ruduo arba arti žiemos“.
O iki rudens pirmąkart bus R.Tumino „Vasara“ – tarptautinis teatro festivalis Druskininkuose.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Gyvenimas“